Individuali visiška materialinė atsakomybė
LR Darbo kodekso 256 str. 1 d. nustato, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialias vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.
Visiškos materialinės atsakomybės sutartys gali būti sudaromos tik tose įmonėse, kuriose galioja kolektyvinė sutartis ir joje nustatytas darbų ir pareigų, kuriuos dirbant arba vykdant, galima sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, sąrašas. Šis sąrašas negali pažeisti atvejų, nustatytų LR Darbo kodekso 256 str. 1 d.: darbas turi būti tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.
Nesant įmonėje kolektyvinės sutarties arba kolektyvinėje sutartyje nenustačius konkrečių darbų ir pareigų, kuriuos dirbant arba vykdant, galima sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, sąrašo, visiškos materialinės atsakomybės sutartį sudaryti negalima. Šiuo atveju darbuotojai už padarytą žalą (materialiai) atsako bendrais pagrindais (iš esmės ribotai, o jeigu žala bus padaryta esant aplinkybėms, nustatytoms LR Darbo kodekso 255 str. 1, 2, 4-6 p. – visiškai).