Vedybinės sutartys
Vedybų sutartis apibrėžiama kaip sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Ši sutartis yra priskiriama prie civilinių sutarčių, kas reiškia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos.
Svarbu žinoti yra tai, kad vedybų sutartį sudaryti gali ne bet kurie fiziniai ir juridiniai asmenys, o tik specialūs subjektai – sutuoktiniai arba asmenys, ketinantys sudaryti santuoką. Tai reiškia, kad galimybė sudaryti vedybų sutartį tiesiogiai priklauso nuo galimybės tuoktis. Vadinasi, vedybų sutartį gali sudaryti tik pilnamečiai, priešingos lyties, veiksnūs fiziniai asmenys, nesusiję tarpusavyje artimos giminystės ryšiais. Sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių asmenų ar sutuoktinių teisė, bet ne pareiga.
Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos įregistravimo, tiek po jos. Pagal šį kriterijų vedybinės sutartys skirstomos į ikivedybines ir povedybines.
Povedybinė sutartis įsigalioja, kai sudaroma, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Vadinasi, sutuoktiniai gali apibrėžti vedybų sutarties įsigaliojimą tam tikru terminu ar sąlyga. Savo ruožtu ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra jokių reikalavimų, per kiek laiko nuo ikivedybinės sutarties sudarymo būtina įregistruoti santuoką. Tai reiškia, kad ikivedybinė sutartis gali įsigalioti praėjus bet kiek laiko nuo jos pasirašymo. Svarbu, kad būtų įregistruota sutartį sudariusių asmenų santuoka. Priešingu atveju tokia sutartis neturės jokios teisinės galios.
Nesulaukęs 18 metų asmuo gali įgyvendinti savo teisę sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo.
Teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu sutuoktinis, vedybų sutartį gali sudaryti tik tada, kai yra rašytinis jo rūpintojo sutikimas. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti vedybų sutartį gali duoti teismas.
Vedybų (ikivedybinės ir povedybinės) sutarties forma
Vedybų sutartis sudaroma raštu ir turi būti patvirtinta notaro. Privalomos notarinės formos nesilaikymas daro vedybų sutartį negaliojančia.
LR CK numato ir privalomą vedybų sutarčių, jos pakeitimų ir nutraukimo teisinę registraciją vedybų sutarčių registre. Šį registrą tvarko Centrinė hipotekos įstaiga. Neįregistruota tiek ikivedybinė, tiek ir povedybinė sutartis ar jos pakeitimai negalės būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis, išskyrus atvejus, kai sudarant konkretų sandorį jie žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus. Žinojimo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus faktą turės įrodyti sutuoktiniai.
Pažymėtina, kad vedybų (tiek ikivedybinę, tiek ir povedybinę) sutartį galima keisti tik teismo leidimu, o vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios, t.y. pakeitimai taikomi tik turtiniams sutuoktinių santykiams, atsirandantiems parengus pakeitimus tinkama forma.
Vedybų sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, gali būti pakeista ar nutraukta bendru šalių susitarimu bet kuriuo metu tokia pačia forma, kokia yra nustatyta jai sudaryti – raštu ir patvirtinus notaro ir tik teismo leidimu.
Vedybų sutarties turinys
Vedybų (tiek ikivedybinės, tiek ir povedybinės) sutarties turinys – tai sutarties sąlygos, kurios atspindi šalių susitarimą dėl jų turtui taikomo teisinio režimo ir kitų tarpusavio teisinių santykių.
Sutuoktiniams ar ketinantiems tuoktis asmenims suteikiama teisė pasirinkti, kokį turto teisinį režimą sutartyje nustatyti. Pasirinkimas apima gana platų turto teisinio režimo spektrą: nuo visiško atskirumo turto teisinio režimo iki visiško bendrumo turto teisinio režimo.
Sutuoktiniai gali susitarti, kad:
1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė (visiško atskirumo teisinis režimas);
2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis asmeninė jų nuosavybė, įregistravus santuoką tampa bendrąja jungtine jų nuosavybe (visiško bendrumo teisinis režimas);
3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktiniai privalo taikyti vieną teisinį režimą visam savo turtui. Sutuoktiniams paliekama galimybė nustatyti mišrų turto teisinį režimą derinant aukščiau išvardintų režimų privalumus.
Sutuoktiniams vedybų sutartyje leidžiama nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą.
Pažymėtina, kad turto teisinis režimas nėra vienintelis dalykas, kurį vedybų sutartyje gali nustatyti sutuoktiniai. Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu (kaip sutuoktiniai naudosis bendru ar vienam iš jų priklausančiu turtu, kokiu būdu vienas sutuoktinis bus informuojamas apie kito sutuoktinio sudaromus sandorius, kuriems nereikia specialaus rašytinio sutikimo ir panašiai), tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir turint išlaidų (kokios išlaidos ir kokiomis dalimis yra apmokamos vieno ar kito sutuoktinio), taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama, ir kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.
Vedybų (tiek ikivedybinėje, tiek ir povedybinėje) sutartyje numatytas sutuoktinių teises ir pareigas gali riboti tam tikras terminas (nurodomas kalendorine data, metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, nurodant konkretų įvykį, kuris neišvengiamai, pavyzdžiui, sutuoktiniai sulaukia tam tikro amžiaus). Pasibaigus terminui atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia vedybų sutartyje numatytos sutuoktinių teisės ir pareigos.
Prievolių atsiradimas ar pasibaigimas vedybų sutartyje gali būti siejamas ne tik su termino pabaiga, bet ir su konkrečia sąlyga, pavyzdžiui, turto teisinio režimo pakeitimas gali būti siejamas su vaiko gimimu.
Negaliojančios vedybų (tiek ikivedybinės, tiek ir povedybinės) sutarties sąlygos
Pagal LR CK negaliojančios vedybų sutarties sąlygos:
1. prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei.
2. keičiančios turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė arba bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą;
3. kurios pažeidžia įtvirtintą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principą. Ši norma taikoma tik tada, jeigu sutuoktiniai pasirenka bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą;
4. kurios riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą;
5. kurios reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius, pavyzdžiui susitarimas dėl privalomo santuokinės pavardės atsisakymo nutraukus santuoką;
6. kurios nustato ar keičia asmenines sutuoktinių su jų vaikais susijusias teises ir pareigas;
7. kurios ribotų ar atimtų iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą;
8. ribojančios ar atimančios iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą;
9. keičiančios turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.
Visos šios sąlygos būtų laikomos niekinėmis, t.y. negaliojančiomis, nesvarbu, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jas tokiomis. Tačiau jeigu tokia sąlyga įrašyta vedybų sutartyje, tai dar nereiškia automatiško visos sutarties negaliojimo, jeigu galima daryti prielaidą, kad vedybų sutartis būtų buvusi sudaryta jos neįtraukiant.
Vedybų (ikivedybinės ir povedybinės) sutarties pabaiga
Vedybų (tiek ikivedybinė, tiek ir povedybinė) sutartis gali baigtis, kai yra nutraukiama. Atsižvelgiant į vedybų sutarčių specifiką, yra nustatyti specialūs jos pasibaigimo pagrindai: tai santuokos pabaiga ir separacija. Net ir pasibaigus vedybų sutarčiai, tebegalioja prievolės, kurios pagal vedybų sutartį išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium, pvz. tarpusavio išlaikymo prievolės.
Vedybų sutarties pabaiga privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre.
Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia
Tiek ikivedybinės, tiek povedybinės sutarties negaliojimo pagrindai numatyti nurodyti LR CK 3.105 straipsnyje. Visos vedybų sutarties ar jos dalies negaliojimas gali būti grindžiamas aplinkybėmis, numatytomis LR CK 1.80-1.81, 1.84-1.91, 1.93 straipsniuose.
Negalioja vedybų sutartis, kuri iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki.
Pažymėtina, kad įstatymas taipogi numato kreditorių teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo.